LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGA

Vakar…

Lietuvos šaulių sąjunga įkurta 1919 m. birželio 24 d.

1919 – 1920 metais šauliai narsiai kovėsi dėl Lietuvos nepriklausomybės. 81 šaulys žuvo ir 146 buvo sužeisti.

1935 – 1936 metais priimtas Šaulių sąjungos įstatymas, patvirtintas Statutas. Sąjunga reorganizuota ir tapo pavaldi kariuomenės vadui.

Iki Antrojo pasaulinio karo Sąjungoje buvo virš 62 tūkstančių narių, 125 chorai, 105 orkestrai, 350 bibliotekų, 4 teatrai, 72 šaulių klubai.

1940 m. Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą, Sąjunga likviduota, 80 % šaulių vadų nužudyta arba ištremta į Sibirą.

1941 – 1952 m. tūkstančiai šaulių aktyviai dalyvavo pasipriešinimo kovose prieš fašistinius ir sovietinius okupantus.

1954 m. kovo 7 d. V. A. Mantauto iniciatyva Čikagoje atkurta Lietuvos šaulių sąjunga tremtyje. Išeivijos šauliai puoselėjo tautiškumą, dalyvavo Lietuvos išlaisvinimo judėjime.

Lietuvoje šaulių sąjunga atkurta 1989 m. rugsėjo 20 dieną.

1991 m. sovietinės agresijos metu šauliai saugojo Aukščiausiąją Tarybą, televizijos bokštą, kitus svarbius objektus. Žuvo šauliai G. Žagunis, I. Šimulionis ir D. Gerbutavičius.

1997 m. priimtas pataisytas Lietuvos šaulių sąjungos įstatymas, pradėta integracija į krašto apsaugos sistemą.

Šiandien…

Lietuvos Respublikos Seimas, pažymėdamas istorinį Lietuvos šaulių sąjungos ir jos narių vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę, ginant jos laisvę nepriklausomybės kovose 1919–1920 metais, organizuojant ir vykdant Klaipėdos krašto sukilimą 1923 metais, ginklu priešinantis Sovietų Sąjungos okupacijai 1944–1953 metais ir ginant atkurtąją Lietuvos Respublikos nepriklausomybę 1991 metais.

Konstatuodamas, kad Lietuvos šaulių sąjunga tęsia 1919 m. birželio 27 d. įkurtos organizacijos veiklą.

Vertindamas Lietuvos šaulių sąjungos indėlį į šalies nacionalinio saugumo užtikrinimą.

Pabrėždamas būtinybę tobulinti Lietuvos šaulių sąjungos veiklos teisinius pagrindus atsižvelgiant į kintančius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, šalies narystę NATO ir Europos Sąjungoje.

Matydamas tarnybą Lietuvos šaulių sąjungoje kaip vieną iš būdų Lietuvos Respublikos piliečiams pasirengti vykdyti savo konstitucinę teisę ir pareigą ginti Tėvynę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio pirmojoje dalyje.

Siekdamas stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą kaip jungiamąją visuomenės ir Lietuvos kariuomenės bei kitų ginkluotųjų pajėgų grandį, policijos ir kitų valstybės institucijų talkininkę, pilietinio ir tautinio ugdymo subjektą, p r i i m ė naują įstatymą.

Lietuvos šaulių sąjunga yra savanoriška, pilietinės savigynos savaveiksmė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą, plėtojanti valstybės gynybos švietėjišką veiklą, teikianti pagalbą policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms.

Sąjunga savo veiklą grindžia LR Konstitucija, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu, LR Šaulių sąjungos įstatymu, Statutu, Veiklos programa ir Vyriausybės nutarimais.

Aukščiausias Šaulių sąjungos valdymo organas yra Sąjungos rinktinių atstovų visuotinis suvažiavimas, kuris renka Centro valdybą, Centro revizijos komisiją, Garbės teismą, tvirtina Veiklos programą ir Krašto apsaugos ministro teikiamą LŠS vadą.

Sąjungos vadas sudaro štabą ir skiria rinktinių bei padalinių vadus.

Rytoj…

ŠAULIŲ SĄJUNGOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

Lietuvos valstybės nepriklausomybės stiprinimas, tautos etninės kultūros puoselėjimas.

Pilietinis – patriotinis jaunimo auklėjimas ir rengimas karo tarnybai.

Šaulių padalinių formavimas. Pasirengimas visuotiniam pilietiniam ir ginkluotam pasipriešinimui grėsmės ar okupacijos atveju.

Visuomenės rengimas pilietiniam pasipriešinimui.

Pagalba policijai bei civilinės saugos ir gelbėjimo institucijoms.

Kultūrinė, švietėjiška ir sportinė veikla.

NARYSTĖ SĄJUNGOJE

Šaulių sąjungos nariais gali būti tik Lietuvos piliečiai.

Jaunieji šauliai – nuo 11 iki 18 metų. Jie rengiasi valstybės gynybai ir karo tarnybai.

Rikiuotės šauliai – nuo 18 iki 45 metų. Jie yra aktyviojo rezervo kariai ir priskiriami KASP padaliniams. Karo metu pavaldūs Kariuomenės vadui.

Ne rikiuotės šauliai – nuo 18 metų. Jie sudaro nekovinius padalinius, kurie karo metu dalyvauja pilietiniame pasipriešinime, vykdo pagalbines teritorinės gynybos užduotis.

Garbės šauliai – Lietuvai ir Sąjungai nusipelnę asmenys.

Duomenys iš Šaulių sąjungos lankstinuko